Naujienos

Paspirtukai Lietuvoje išgyvena aukso amžių. Akivaizdu, kad jie tapo daugiau nei vien tik susisiekimo priemone mobilumui mieste skatinti. Paspirtukai, ypač įkraunami iš elektros tinklo – nauja banga, modernaus gyvenimo būdo iliustracija. Todėl jais važinėja patys įvairiausi žmonės: nuo tarnautojų iki moksleivių.

Paspirtukų miestų gatvėse daugėja kaip bičių sakurų sode pavasarį – zvimbia vienas paskui kitą dviračių takais, šaligatviais, o kai kur ir gatvių kelkraščiais.

Nieko nuostabaus: vien 2018 m. paspirtukų pardavimai išaugo penkis kartus, o šiais metais jų asortimentas prasiplėtė dar labiau. Nepamirškime, kad balandį startavo ir paspirtukų nuomos paslauga – vien į Vilniaus gatves pasipylė 500 paspirtukų. Jų paklausa tokia didelė, kad rasti laisvą – didelis iššūkis. Todėl net trys bendrovės planuoja pristatyti paspirtukų dalijimosi platformas.

Nėra skirtumo ką vairuojate: nuostolius dengia įvykio kaltininkas

Akivaizdu, kad daliai paspirtukų vairuotojų tai – pramoga. Švilpi pavasarėjančiu miestu, vėjas išpučia iš galvos blogas mintis. Atsipalaiduoji, pamiršti rūpesčius.

Bet čia ir slypi problema. Paspirtukas yra ne pramoga kur nors atrakcionų parke, o transporto priemonė bendrame sraute. Tai reiškia, kad jo vairuotojas turi ne tik teisę džiaugtis vėju plaukuose, bet ir atsakomybę. Lygiai taip pat kaip dviratininkas ar motociklininkas atsako už pasekmes, jei jis yra incidento kaltininkas.

Primename, jei paspirtuko maksimalus techninis greitis neviršija 25 km/val., o galia – 1 kW, jo vairuotojas turi laikytis dviratininkams taikomų KET reikalavimų. Kitaip tariant, turi gerbti kitus eismo dalyvius: „neskriausti“ pėsčiųjų, persivesti paspirtuką per perėją, vengti bet kokių susidūrimų su kitais eismo dalyviais ir netgi inžinerinių kelio įrengimų apgadinimo. Antraip reikės atlyginti nuostolius.

Dažniausiai apgadinami automobiliai

Pavyzdžiui, vienos apgadintos automobilio detalės dažymas kainuoja nuo 250 Eur (plius PVM). O juk būtent toks ir yra dažniausias incidentų, kuriuose dalyvauja paspirtukai, dviračiai ar kitos alternatyvios transporto priemonės, scenarijus – nukenčia kitos, brangesnės transporto priemonės.

Bendrovės „Lietuvos draudimo“ duomenimis, alternatyvių transporto priemonių valdytojai dažniausiai kliudo ir apgadina svetimus automobilius. Dažnu atveju įvykio kaltininkai yra vaikai, o, rodytųsi, smulkus automobilio šono grybštelėjimas ar įlenkimas gali atsieiti net daugiau nei 1000 eurų. Anot bendrovės „Lietuvos draudimas“ alternatyvių transporto priemonių draudimo eksperto A. Gimbicko, jeigu įvykio kaltininkas yra dviratininkas, riedutininkas ar paspirtuko vairuotojas, jis dėl padarytos žalos atsako pagal asmens civilinę atsakomybę.

Universalus „Lietuvos draudimo“ pasiūlymas: civilinės atsakomybės draudimas visiems šeimos nariams

„Pastebėjome, kad keičiasi žmonių įpročiai – didelė dalis vairuotojų važinėja ir dviračiu, paspirtuku, riedžiu. Todėl „Lietuvos draudimas“ pirmasis rinkoje šį pavasarį pasiūlė draudimą, kuris apsaugo nuo padarytos žalos nesvarbu, kokią transporto priemonę vairuoja apsidraudęs žmogus. Taip pat šis draudimas galioja ir šeimos nariams. Dabar, visi „Lietuvos draudimo“ privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo klientai ir jų šeimos nariai kartu yra apdraudžiami asmens civilinės atsakomybės draudimu važiuojant dviračiu, paspirtuku, riedučiais, riedžiu, riedlente.

Draudimo apsauga galioja, kai vairuojant dviratį ar paspirtuką, sukeliama žala kitų asmenų turtui. Taigi žmonės gali drąsiai rinktis kaip keliauti ir būti užtikrinti, kad, nutikus nelaimei, jie turės reikiamą draudimo apsaugą“, – sako „Lietuvos draudimo“ alternatyvių transporto priemonių draudimo ekspertas Andrius Gimbickas.

Šaltinis: 15min.lt