Projektų ir renginių skyrius,
renginių poskyris

 
 
 

Naujienos

Vis dažniau įkliūva neblaivūs paspirtukų vairuotojai: už tokią kelionę susimoka iki 200 eurų

Įkelta 2020-11-05

Policijos reidų metu pareigūnams įkliūva ne tik neblaivūs automobilių vairuotojai, bet ir dviračiais bei elektriniais paspirtukais keliaujantys neblaivūs asmenys. Pareigūnai pastebi, kad įprastai neblaivūs dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai įpučia net iki 3.50 promilės, o būtent tarp pastarųjų ši problema yra dažnesnė: nesuvaldę dideliu greičiu lekiančio paspirtuko, neretai kelionę turi pabaigti ligoninėje.

Neblaivūs asmenys su elektriniais paspirtukais įkliūva dažniau 

Kaip teigia Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, policijos organizuojamų reidų metu dažniau pasitaiko apsvaigusių nuo alkoholio elektrinių paspirtukų vairuotojų, dviratininkų – rečiau. 

Vieno reido metu buvo pranešama apie Vilniaus miesto gatvėmis važinėjančius neblaivius elektrinių paspirtukų vairuotojus – vos per vieną valandą, naktį iš penktadienio į šeštadienį, reido metu Vilniuje pareigūnams buvo įkliuvę net šeši neblaivūs elektrinių paspirtukų vairuotojai. Tiesa, su šiais pažeidimais dažniau susiduriama šiltuoju sezono metu.

Anot policijos atstovės, šiems vairuotojams nustatomas girtumas nuo lengvo iki sunkaus – įprastai įkliuvę neblaivūs dviračių ir paspirtukų vairuotojai įpučia nuo 0.45 iki 3.50 promilės. 

„Tokie vairuotojai pavojingai manevruoja, susiduria tarpusavyje, dažnai susiduria su pėsčiaisiais, susidūrimo metu nukenčia patys bei pėstieji. Taip pat dažnais atvejais apgadina stovinčias bei važiuojančias transporto priemones“, – dažniausius neblaivių dviračių ir paspirtukų vairuotojų keliamus pavojus eisme įvardija ji.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 7 dalį, dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams, kuriems nustatyta daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės girtumo, yra baudžiami 80–150 eurų baudomis. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, didesnis nei 1,5 promilės girtumas šiems vairuotojams užtraukia 150–200 eurų baudą. 

Neblaivių vairuotojų kelionės pasibaigia ligoninėje 

2019 metais neblaivūs eismo dalyviai sukėlė 265 įskaitinius eismo įvykius, kurių metu buvo sužeistas 351 žmogus ir 25 eismo dalyviai žuvo. Iš jų, dėl neblaivių dviratininkų kaltės, sukelti 28 eismo įvykiai, kurių metu sužeisti 29 žmonės, 1 žuvo. 

Elektriniais paspirtukais ir dviračiais nusprendę keliauti neblaivūs asmenys kelia pavojų ne tik aplinkiniams, bet ir sau. Pastaruoju metu netrūko pranešimų apie neblaivius paspirtukų ir dviračių vairuotojus, kurių kelionės baigėsi ligoninėje. 

Į Respublikinę Panevėžio ligoninę buvo pristatytas vyras, nesuvaldęs elektrinio paspirtuko ir susižalojęs. Jam nustatytas 3.32 promilės girtumas. 

Vilniuje neblaivus elektrinio paspirtuko vairuotojas atsitrenkė į šviesoforo stulpą. Jaunam vyrui nustatytas 1.60 promilės girtumas. 

Alytuje elektrinio paspirtuko nesuvaldė ir susižalojo dar vienas vyriškis – jam nustatytas 2.35 promilės girtumas.

Krekenavoje nukentėjo ir į ligoninę buvo paguldytas dviratininkas, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir susidūręs su sunkvežimio vairuotoju. Dviratininkas buvo neblaivus, jam nustatytas 1.49 promilės girtumas. 

Neblaivius paspirtukų nuomos klientus užblokuoja 

Skaičiuojama, kad 2019 m. įvyko 41 eismo įvykis, į kurį buvo patekę paspirtukininkai, per juos sužeisti 43 žmonės. Atitinkamai, pernai metais eismo įvykiuose nukentėjo 315 dviratininkų. 

Reaguojant į šių eismo dalyvių pažeidimus, veiksmų imasi ir paspirtukų nuomos paslaugas teikiančios platformos. Kaip teigia elektrinių paspirtukų nuomos įmonių atstovai, imamasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias neleistinam paspirtuko naudojimui ar KET pažeidimams: tam tikrais atvejais informuojamos atitinkamos institucijos, bendradarbiaujama su policija. 

„Savo sistemoje galime sekti kiekvieną paspirtuko kelionę bei matyti, kas specifinėje miesto vietoje nurodytu laiku važiavo mūsų paspirtuku. Būtent šiuo atveju, atsekus klientą, jo paskyra blokuojama dėl netinkamo naudojimosi paspirtuku. Jeigu aplinkiniai pastebi atvejus, kai klientai netinkamai naudojasi paspirtuku, gali mums atsiųsti nuotraukas, paspirtuko QR kodą, laiką ir vietą – mes imsimės visų būtinų priemonių, kad pavojų sau bei aplinkiniams keliantys klientai ateityje nesinaudotų mūsų platforma. Siekiame skatinti saugų bei tvarų keliavimą mieste, tad norime, kad paspirtukais naudotųsi atsakingi klientai“, – teigia paspirtukų nuomos paslaugų tiekėjai.

Saugumui užtikrinti imamasi ir daugiau priemonių. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerijos iniciatyva prieš keletą savaičių centrinėse Vilniaus miesto gatvėse viena paspirtukų nuomos įmonė įvedė savo nuomojamų elektrinių paspirtukų greičio ribojimus – tai dar vienas žingsnis, skatinantis elektrinių paspirtukų mėgėjus atsakingiau laikytis saugaus vairavimo taisyklių, daugiau naudotis dviračių takais, apsaugoti pėsčiuosius nuo galimų pavojingų situacijų. 

Naujieji greičio ribojimai kol kas yra taikomi tik centrinėse Vilniaus vietose. Bene aktualiausia ir didžiausio eismo dalyvių skaičiaus sulaukianti vieta – Gedimino prospektas. Nuo šiol abiejose šios gatvės pusėse, važiuojant šaligatviais, maksimalus greitis yra 15 km/val, o važiuojant įprastai, dviračių juosta, maksimalus leistinas greitis – 25 km/val. Apribojimai taip pat jau taikomi ir pėsčiųjų pamėgtose Vinco Kudirkos bei Lukiškių aikštėse – čia važiuojant elektriniu paspirtuku maksimalus greitis siekia 15 km/val. Tam tikrose vietose greičio ribojimai yra įvesti ir kituose miestuose. 

Atmintinė dviračių ir paspirtukų vairuotojams 

Dviračiu, motoriniu dviračiu, ar šiai kategorijai priskirtinu elektriniu paspirtuku, elektriniais riedžiais ir panašiomis priemonėmis galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. 

Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus. Šių transporto priemonių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis. 

Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. 

Važiuodamas važiuojamąja dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant tokia transporto priemone nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.

Portalo Delfi.lt informacija
Nuotraukos