Sveikatos ir saugos ugdymo skyrius

 
 
 

Naujienos

Kaip mūsų apranga susijusi su saugumu kelyje?

Įkelta 2021-02-01

Saugumas kelyje susijęs su daugeliu dalykų. Vienas jų – apranga. „Kad būtume geriau matomi kitiems, turime rengtis taip, kad su aplinka būtų pakankamas kontrastas“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto docentė, Mados inžinerijos studijų programos vadovė dr. Jurgita Domskienė.

Pasak jos kolegės, KTU profesorės dr. Virginijos Daukantienės, aprangos pramonė užsienyje ir Lietuvoje jau kuria aksesuarus bei rūbus iš medžiagų, padidinančių matomumą ir saugumą tamsiu paros metu. Ateityje inovatyvių sprendimų, kurie prisidėtų prie eismo saugumo didinimo greičiausiai bus ir daugiau. Apie ką reikėtų pagalvoti renkantis žieminius rūbus ir kokie tyrimai atliekami, siekiant sukurti kuo didesnį matomumą eisme, o taip pat saugumą garantuojančią aprangą?

Ir drabužių spalva bei medžiaga lemia matomumą

Net ir karantino metu daugelis baigia įprastą darbo dieną arba priešingai – anksti ryte prieš darbą mėgsta apibėgti aplink kvartalą, pasivaikščioti po gyvenamąjį rajoną, o esant tinkamoms oro sąlygoms – ir apsukti dviračiu kilometrą kitą. Aktyviai gyvenantys paprastai jau turi mėgstamą ir patogią laisvalaikio aprangą. Tačiau kol kas įsigyjant ją dar per mažai kreipiama dėmesio į tai, kad vienas ar kitas rūbas galėtų padidinti ir jį dėvinčio asmens matomumą (tuo pačiu ir saugumą) eisme. Tyrimai rodo, kad žmones, dėvinčius juodus ar mėlynus drabužius, automobilių vairuotojai pastebi 17 metrų atstumu. Raudona drabužių spalva šį atstumą pailgina iki 24 metrų, geltona – iki 37 metrų, o balta – iki 55 metrų. Tačiau, pasak KTU docentės, Medžiagų inžinerijos studijų krypties vadovė J.Domskienės, vien spalva neapsaugos. „Jei kalbėtume apie žiemą, tai jos mūsų kraštuose pasidarė skirtingos: eilę metų buvo „rudoji žiema“, o šiemet vėl džiaugiamės „balta žiema“, – kalbėjo mokslininkė. Jos teigimu, siekiant kuo didesnio saugumo, aprangai galioja viena svarbiausia taisyklė: kad būtume geriau matomi turime rengtis taip, kad su aplinka būtų pakankamas kontrastas.

„Buvo atliekamas tyrimas (skirtas tobulinti žmonių paieškos metodiką), kuriame, kaip gerai matoma apranga, buvo pasirinkta balta, o mažesnio matomumo objektas buvo rengiamas žaliai. Papildomai buvo pasirenkamas trečias variantas, kai buvo rengiama ryški oranžinė liemenė. Tyrėjai patvirtino, kad geriausiai matomas objektas, kai su aplinka sukuriamas didžiausias kontrastas: „rudos žiemos“ atveju toks drabužis buvo baltas, o štai „baltos žiemos“ atveju geriausiai matoma buvo ryški liemenė tiek velkantis ją ant baltų, tiek ant žalios spalvos drabužių. Dienos metu didelio matomumo objektas buvo fiksuojamas 26±6 m atstumu, mažo matomumo – 15 ±5 m. atstumu. Tie patys tyrėjai panaudojo raudoną galvos apdangalą: toks sprendimas „baltos žiemos“ atveju padėjo objektą fiksuoti taip pat gerai, kaip ir ryškią liemenę vilkintį – 24±6 m. atstumu“, – pasakojo pašnekovė.

Siekiant didinti saugumą nemažai naujų tyrimų yra atliekama dviratininkų aprangos srityje. Doc. J.Domskienės teigimu, ne vienas tyrimas patvirtino, kad speciali didelio matomumo apranga (angl. high-visibility clothing) padeda reikšmingai sumažinti nelaimingų atsitikimų kiekį prietemos ir nakties metu.

„Tačiau saugumą užtikrinant ne visada pakanka aprangos. Todėl siūloma padidinto matomumo aprangą naudoti kartu su papildomu šviesos šaltiniu. Jei tai dviratis, jis yra aprūpinamas lempomis tiek priekyje, tiek ir užpakalinėje dalyje, o einantis žmogus save gali apsaugoti papildomai nešdamasis šviečiantį daiktą, pvz., žibintą, prožektorių“, – kalbėjo KTU atstovė. 

Atšvaitai – visada gera idėja

Atšvaitai daugeliui lietuvių jau tapo įprasti, kai pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu, paspirtuku išsiruošiama tamsiu paros metu. Svarbu pabrėžti, kad pakankamą apsaugą gali suteikti tik teisingai išdėstyti atšvaitai, jų kiekis ir pačio objekto dydis. „Vaikus apsaugoti atšvaitais yra sudėtingiau. Tačiau jų drabužiai dažniau yra spalvoti, juose gausiai naudojamos šviesą atspindinčios detalės, fluorescencinės spalvos. Beje, mūsų saugumui labai svarbus ir mūsų pačių atidumas – mūsų elgesys, kai dėmesys nukreipiamas į bendravimą, muzikos klausymą ar telefoną tamsiu paros metu gali tapti labai pavojingu“, – priminė doc. J.Domskienė. Verta prisiminti, kad apsauga yra didesnė, kai atšvaitas tvirtinamas prie judančio objekto – prie žmogaus rankos ar kojos arba besisukančio dviračio rato. „Buvo atliktas įdomus tyrimas, kuris parodė, kad efektyviausiai didėja atstumas, kuriuo pastebimas dviratis, kai jo galinis ratas išmarginamas baltai raudonomis juostomis. Šis derinys buvo efektyviausias tiek dienos, tiek prietemos, tiek ir nakties sąlygomis iš tirtų 6 spalvų derinių (balta-juoda, geltona-juoda, balta-mėlyna, geltona-mėlyna, geltona-raudona, balta-raudona). Nors tyrimas ne apie aprangą, bet rezultatais galime pasinaudoti ir renkantis savo drabužių spalvą“, – kalbėjo pašnekovė.

Šiuo metu aprangos pramonė siūlo platų pasirinkimą papildomų priemonių, padidinančių mūsų saugumą tiek dieną, tiek ir naktį. Be plonų fluorescencinių spalvų vėjapūčių, kurios gali būti viršutinis aprangos sluoksnis bet kokiu oru, pirkėjai gali įsigyti ryškių kepurių, šalikų. Ant kūno tvirtinamos šviesą atspindinčios juostos gali būti su tampriu fluorescensinės medžiagos pagrindu, o pirkėjui juostų rinkiniui susidėti papildomai sukomplektuotas ir ryškus maišelis. Populiarūs ir ryškiomis fluorescensinėmis spalvomis išmarginti telefono dėklai. Tai tik keli pavyzdžiai aprangos priedų, kurie jų turėtojus saugos tiek dieną, tiek ir naktį.

Ką žada ateitis?

Pasak KTU prof. dr. V.Daukantienės, žiemą lietuviai dažniausiai dėvi gelumbinių vilnonių audinių paltus ar puspalčius, kailinius, striukes su pūkų ar sintetinės šiltinamosios įdėklinės medžiagos užpildais, kuriuos derina su šalikais kepurėmis ir pirštinėmis.

„Tokiems atvejams rinkoje dažniausiai yra siūlomi labai paprasti sprendimai – plastikinės šviesą atspindinčios juostos, uždedamos ant rankos ar kojos, arba plokšti, standūs, įvairių geometrinių formų atšvaitai, pakabinami ant rankinių, kuprinių ar kitų aksesuarų. Šiuo metu Lietuvos ir pasaulinėje mados produktų rinkoje stebima vis didėjanti individualizuotų, išskirtinių produktų paklausa. Atsižvelgdami į tai mados dizaineriai siūlo įdomius prisegamus prie rankinių ir kitų galanterijos gaminių pakabukus. Jie gali būti gaminami iš funkcinės aprangos gamyboje naudojamų šviesą atspindinčių, prie drabužių prisiuvamų juostų, kurių vienas kraštas sumaniai supjaustomas į siauras juosteles. Tokios „kutų“ juostelės vėliau susukamos ir pritvirtinamos prie specialių metalinių sagtelių, kurių pagalba šviesą atspindintį aksesuarą galima prisegti prie įvairių galanterijos ar drabužio elementų“, – kalbėjo KTU profesorė.

Jos teigimu, matomumą tamsiu paros metu galima padidinti ir dėvint kepures, šalikus bei pirštines, numegztas iš akrilaninių verpalų, į kurių struktūrą yra įterptas vienagijis, karpytas siūlas, pagamintas ir polimerinės medžiagos su šviesą atspindinčia apdaila. Vis dėlto efektyviausia apsauga ir didžiausias matomumas kelyje bus tokiu atveju, jei prie be šių dalykų teisingai nešiosite atšvaitą. Svarbiausia taisyklė – jis turi būti automobilio žibintų aukštyje. Mokslininkė įsitikinusi, jog ateityje kasdienėje aprangoje bus integruojama vis daugiau žmogaus saugumą eisme didinančių sprendimų. Juolab, kad priemonių jau yra: taikant skaitmenines technologijas, drabužio dekoro ar prekės ženklo dizainas gali būti sukuriamas kompiuterio ekrane, vėliau perduodamas į lazerinį plonų aprangos medžiagų pjaustymo įrenginį, kuris išpjauna norimo dizaino elementus, priklijuojamus prie pagrindinės drabužio medžiagos. Suknelės, sijono ar kelnių apačioje pritvirtintos tokios baltos ar pilkos spalvos, įvairių geometrinių formų arba prekės ženklo elementai dienos metu atliks dekoratyvinę paskirtį arba vartotojo informavimo apie gamintoją funkciją. Tačiau sutemus jos puikiai atspindės išorinių šviesos šaltinių skleidžiamą šviesą, padidins žmogaus matomumą ir padės jam apsisaugoti kelyje ar gatvėje. Toks sprendimas labai patogus dėvint trumpesnį paltą, kailinius ar striukę.

Informacijos šaltinis: „15 min“, rubrika „Gazas“

Nuotraukos
 
 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Sveikatos ir saugos ugdymo skyrius. Tel.: (8 5) 2766775, Žirmūnų g. 1B, LT 09101 Vilnius