Naujienos

Slidu ar ne, kelyje būtina elgtis atsakingai 

Anot A.Pakėno, įtarti, kad kelio danga pasidengusi ledu ar apšalusi, galima, kai yra blizgesys. „Tačiau tai bus tik įtarimai. Aš paprastai tokiais atvejais pastabdau arba spusteliu akseleratorių ir, jei ratai prasisuka ar čiūžteli, to užtenka, kad žinočiau – yra slidu“, – praktiniu patarimu pasidalino vairavimo instruktorius, pridūręs, kad bet kokiu atveju kelyje reikėtų elgtis atsakingai.

Daugiau nei 20 metų vairavimo paslapčių mokantis specialistas prisiminė, kad anksčiau vairuotojai galėjo aikštelėse „pasimuliuoti“ įvairias situacijas, galinčias kilti slidžiame kelyje, taip pat ir patikrinti savo automobilio ratų sukibimą, nesukeliant avarijos ir kitiems grėsmės. 

„Tačiau dabar tai nelegalu, traktuojama kaip chuliganiškas vairavimas, už tai gresia atsakomybė, todėl nereikėtų to daryti“, – tikino pašnekovas. Vis dėlto norintys pasimokyti važiuoti ir stabdyti slidžiame kelyje gali tai daryti civilizuotai. „Pavyzdžiui, burtis į grupes ar klubus, nuomotis aikšteles ir jose organizuoti renginius ir pamokas“, – sakė A.Pakėnas. Žinoma, siaučiant pandemijai tokie susibūrimai negalimi, tad belieka kliautis anksčiau minėtais kasdieniais pasibandymais.

Prevencija – puiku, tačiau ką daryti, jeigu avarinė situacija įvyksta? Kaip stabdyti automobilį su stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)? 

„Viskas priklauso nuo to, kur paslydote ir kaip slysta mašina: tiesiai ar šonu. Nuo to priklauso, ką jums reikia daryti. Jeigu automobilis čiuožia tiesiai, sakykime, nuo kalno, tuomet belieka stabdyti kuo stipriau ir laikyti mašiną tiesiai. Jeigu „užnešė“ – pirmiausia reikia stabdyti automobilį ir bandyti jį nukreipti ten, kur norite važiuoti. T.y. ten, kur norite važiuoti, ta kryptimi ir sukate vairą“, – patarė A.Pakėnas.

Plačiau apie tai, kaip reikia valdyti slystantį automobilį skaitykite ČIA. 

Laikytis saugaus atstumo dar nemokame ir žiemą, ir vasarą 

Kaip vieną svarbiausių dalykų, kurį reikėtų prisiminti bet kokiu metų laiku, bet ypač – žiemą, vairavimo ekspertas išskyrė saugaus atstumo laikymąsi. Deja, jo nuomone, kol kas lietuviai šioje srityje atitinka pradinukų lygį. Dėl to vis dar kyla įvairių eismo įvykių. Kai kurie jų – su itin skaudžiomis pasekmėmis. 

„Aš visuomet sakau, kad saugus atstumas nuo priekyje važiuojančio turi būti didesnis nei mums norisi – mažiausiai 2 kartus. Deja, su atstumu (tarp kitų transporto priemonių – aut. past.) pas mus tragedija ir katastrofa, nes niekaip nesuvokiam šito. Kartais matau situacijas, kuriose vairuotojas laikosi saugaus atstumo, palieka tarpą iki priekyje važiuojančios mašinos. Tačiau tuoj pat kitas vairuotojas į tą vietą įvažiuoja…“ – piktinosi vairavimo instruktorius. Vienintelis kelias, jo nuomone, galintis padėti įsisąmoninti, kad saugaus atstumo laikymasis – būtinybė, yra baudos. 

„Kartais girdžiu, kaip vairuotojai pasakojasi gavę baudas už atstumo nesilaikymą užsienyje. Po visokių atostogų pasiekia juos baudos sugrįžus namo. Tai gerai – gal bent tai privers susimąstyti ir suvokti, kad įstatymai, teisės aktai ir reikalavimai yra ne tam, kad būtų surašyti. Jų reikia laikytis, nes jie garantuoja saugumą“, – savo nuomone pasidalino pašnekovas.

Nesilaikydami saugaus atstumo jūs paprasčiausiai nesuspėsite laiku sustoti. Ypač žiemą.

Slidžiame kelyje kaip niekada aktualus yra ir saugus greitis. Koks jis yra žiemą? „Saugus greitis yra toks, prie kurio tu suvaldai automobilį“, – sakė A.Pakėnas, paraginęs laikytis KET ir kelyje vairuotojams pateikiamų saugaus greičio rekomendacijų. T. y. jei leidžiama važiuoti ne didesniu nei 50 km/val. greičiu, taip ir reikėtų daryti. 

E.Globytė: apšalę langai įspėja – gali būti slidu 

„Iškritus pirmam sniegui, atrodo, kad visi pamiršta, kaip vairuoti“, – pastebėjo lenktynininkė E.Globytė.

Daugkartinė Lietuvos ir Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionė save laiko patyrusia vairuotoja. Tačiau prisipažįsta, kad šaltuoju metų laiku vairuodama stengiasi būti ypač atsargi. 

„Be abejo, daug kas priklauso nuo vairuotojo patirties, reakcijos, bendro kelio matymo ir supratimo, vairavimo kultūros. Tačiau, kalbant apie slidžią kelio dangą, pirmiausia reikėtų visiems suprasti, kad tai apsunkina vairavimą, todėl visiems reikia imtis papildomų atsargumo priemonių“, – sakė automobilių sporto atstovė. 

Tamsesni kelio ruožai, blizgesys – tai požymiai, rodantys, jog kelio danga slidi. Jau nekalbant apie tokius akivaizdžius dalykus kaip ledas, suplūktas sniegas. 

Tačiau, anot E.Globytės, paprasčiausias „testas“ gali būti net ir toks: „Jeigu atėjai ir pamatei, kad tavo automobilio langai yra apšalę, faktas, kad kelyje reikia būti atidesniam, nes akivaizdu, kad lauke šąla ir gali būti ruožų, kur bus slidu. Vadinasi, vairuojant reikia būti budriems“. 

Vairo lengvumas, anot lenktynininkės, taip pat yra vienas iš požymių, kad ratų sukibimas su keliu yra prastas. „Tas pojūtis ateina su vairavimo patirtimi“, – teigė pašnekovė.

Iškritus pirmam sniegui, atrodo, kad visi pamiršta, kaip vairuoti.

Kaip stabdysi automobilį, kai pradedi slysti? Anot E.Globytės, tai priklauso ir nuo to, kokį automobilį vairuoji. „Ar tai du varomi ratai, ar keturi, priekis ar galas. Paprastam vairuotojui gal ir nereikia žinoti tų visų niuansų, svarbu pabrėžti, ko nedaryti. Gana dažna vairuotojų daroma klaida – užmina stabdį ir, tarsi ne jie valdytų automobilį, laukia, kas bus toliau. To daryti tikrai nereikėtų. Jeigu jauti, kad automobilis slysta, reikia tinkamai reaguoti. Jeigu paslysti posūkyje, daug kas priklauso nuo greičio: kartais užtenka duoti truputį daugiau „gazo“, kas galbūt skamba keistai, ir vairuoti. Turime pažinti savo automobilį ir mokėti atsižvelgiant į konkrečią situaciją reaguoti“, – patirtimi pasidalino pašnekovė.

Portalo 15min.lt informacija parengta bendradarbiaujant kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos