Sveikatos ir saugos ugdymo skyrius

 
 
 

Naujienos

Vairuotojai nesusimąsto, kad darydami šią klaidą sukelia pavojų sau ir kitiems

Įkelta 2021-06-10

Niekas nepaneigs, kad greičio viršijimas – vienas dažniausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Viršydami greitį vairuotojai kelia mirtiną pavojų sau ir kitiems, tačiau kas atsitinka, kuomet transporto priemonė juda pernelyg lėtai, o vairuotojas pasirenka antrąją eismo juostą ir joje važiuoja ne drauge su leistinu greičiu važiuojančiu srautu , o kur kas lėčiau?

„Dažna situacija, kuomet dviejų tos pačios krypties juostų kelyje dešinioji lieka apytuštė, o kairiąja važiuoja tikrų tikriausia automobilių kolona. Jei toje kolonoje transporto priemonė juda itin lėtai – sukeliamas pavojus pačiam vairuotojui ir kitiems eismo dalyviams“, – teigia vairavimo instruktorius Aurimas Grockis ir priduria, kad tokiu elgesiu yra blokuojamas eismas bei kuriamos spūstys. 

Saugiausia – kuo arčiau dešiniojo krašto 

Kelių eismo taisyklėse nėra nurodyto griežto draudimo važiuoti kaire eismo juosta, kai laisva dešinioji. Tačiau taisyklėse pažymėtas įpareigojimas, pagal kurį transporto priemonių vairuotojai turėtų važiuoti kaip galima arčiau dešiniojo krašto. Už šio reikalavimo nesilaikymą Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą. 

„Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad eismo dalyviai turėtų važiuoti pirmąja juosta, o antroji skirta greičiau važiuojančioms transporto priemonėms bei norintiems apvažiuoti kitą transporto priemonę ar kliūtį. Priežasčių, kodėl kartais pasirenkama važiuoti kairiojoje juostoje – apstu. Pavyzdžiui, vairuotojui atrodo, kad tai patogiau, saugiau. Galbūt jam reikės sukti į kairę, o gal antrosios eismo juostos kelio dangos paviršius geresnis“, – vardija specialistas. 

Tačiau ne visi antrąja eismo juosta važiuojantys vairuotojai susimąsto, kad judėdami pernelyg lėtai, jie trukdo kitiems eismo dalyviams ir gali kelti pavojų, jei pastarieji nuspręstų lenkimo manevrą atlikti iš dešinės pusės, pirmąja eismo juosta. 

Drauge su srautu 

Lėčiau nei leistinas greitis antrojoje juostoje važiuojantis vairuotojas sukelia pavojų ne dėl pasirinkto greičio, o dėl to, kad likusieji kelių eismo dalyviai, važiuojantys leistinu greičiu, aplenkti tokią transporto priemonę gali tik iš pirmosios juostos. 

„Tokia situacija, visų pirma, pykdo eismo dalyvius. Rekomenduoju būti tolerantiškiems, apvažiuoti lėčiau judančią transporto priemonę tik laikantis visų saugumo reikalavimų bei neraginti vairuotojo skubintis mirksint šviesomis ar naudojant garso signalą“, – pataria specialistas. Vairavimo instruktorius priduria, kad svarbu nepamiršti svarbiausių taisyklių: apvažiuoti iš dešinės lėčiau judančios transporto priemonės negalima kelkraščiu, lėtėjimo bei greitėjimo juostomis ir maršrutine transporto juosta, išskyrus sukančius į kairę.

Saugiausia transporto priemonėms judėti drauge su srautu, tačiau ši taisyklė galioja tik tada, kuomet srauto greitis nėra didesnis nei leistinas. Problema atsiranda tada, kuomet vienas ar keli eismo dalyviai pasirenka žymiai didesnį ar kur kas mažesnį greitį. 

Tykantys pavojai 

Neretai situacijos, kuomet intensyviame transporto priemonių sraute vairuotojas pasirenka mažesnį greitį ir važiuoja antrąja eismo juosta, baigiasi susidūrimu. Kartais tokiose situacijose susiduria net ne du, o trys ar daugiau automobilių. 

„Praktika rodo, kad vairuotojai, kurie pasirenka netinkamą greitį, važiuoja labai lėtai bei tą daro antrojoje eismo juostoje – sukelia avarines situacijas. Kitiems vairuotojams ne visada pavyksta laiku įvertinti, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė juda kur kas lėčiau nei leistina, todėl tokios situacijos gali pasibaigti liūdnai“, – teigia pašnekovas. Pasak jo, eismas tokiu būdu trukdomas, mat transporto priemonės, važiuojančios už lėtai judančio automobilio stengiasi apvažiuoti jį, taip vyksta bereikalinga migracija kelyje, kuri gali sukelti eismo įvykį. 

Nenumatyti atvejai 

Vairavimo instruktorius A. Grockis įsitikinęs, kad saugumas kelyje – svarbiausia. Jei pasirinkus antrąją eismo juostą norisi važiuoti lėčiau nei leistinu greičiu judantis visas srautas – visada reiktų atsargiai, laikantis visų saugumo reikalavimų, grįžti į pirmąją eismo juostą. 

„Taip pat svarbu žinoti, kad staigus stabdymas – pavojinga. Jei dėl tam tikrų priežasčių tenka staigiai stabdyti transporto priemonę, netikėtai susiduriama su automobilio gedimu ar įvyksta kita nenumatyta situacija, vairuotojai turi persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, o reikalui esant – sustoti kelkraštyje“, – teigia ekspertas. 

Ypatingos situacijos 

Pernelyg lėtai antrąja eismo juosta važiuojančios transporto priemonės ypatingai didelį pavojų kelia sudėtingomis oro sąlygomis. Pavyzdžiui, esant rūkui, lyjant stipriam lietui ar sningant, vairavimo sąlygos tampa sudėtingesnės. Tokiomis sąlygomis vairuotojų matomumas tampa ribotas, o pernelyg lėtai važiuojanti mašina viską dar labiau apsunkina. 

„Tamsiuoju paros metu ar esant sudėtingomis vairavimo sąlygomis kaip niekad svarbu tolerantiškas elgesys. Eismo dalyviai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių, vairuoti atidžiai bei pasirinkti tą eismo juostą, kuria galėtų važiuoti saugiai bei nesukeltų pavojaus sau ir kitiems“, – pastebi A. Grockis. 

Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas individualioje situacijoje privalo įvertinti eismo sąlygas ir užtikrinti maksimalų saugumą. Svarbu prisiminti ir tai, kad pasirinkus pirmąją eismo juostą visada jausitės saugiau, atsitikus nenumatytai situacijai bus lengviau sustoti kelkraštyje ir nejausite spaudimo iš paskos važiuojančių automobilių vairuotojų važiuoti greičiau.

Portalo delfi.lt informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Nuotraukos
 
 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Sveikatos ir saugos ugdymo skyrius. Tel.: (8 5) 2766775, Žirmūnų g. 1B, LT 09101 Vilnius