Pavasarį, atšilus orui, suaktyvėja erkės, kurios platina pavojingų ligų
sukėlėjus. Lietuvos teritorijoje plačiai paplitęs pagrindinis šių ligų
platintojas iksodinė erkė, kurių aktyvusis periodas trunka nuo kovo iki
lapkričio. Lietuvoje dažniausios erkių platinamos ligos yra dvi – erkinis
encefalitas ir Laimo liga. Šiomis ligomis Lietuvos gyventojai serga net kelis
kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Būtent Laimo liga Lietuvoje
kasmet susergama kelis kartus dažniau nei erkiniu encefalitu. Dešimt dažniausių
klausimų ir atsakymų padės geriau suprasti, kaip apsisaugoti nuo Laimo ligos.
1.Laimo liga – kas tai?
Laimo ligą (LL) – boreliozę, sukelia bakterija Borrelia
burgdorferi. Žmonėms ši bakterija perduodama, kai įsisiurbia
borelijomis užsikrėtusi erkė. Erkės užsikrečia, kai maitinasi paukščių ar
žinduolių krauju, užkrėstu Laimo ligos sukėlėju (borelijomis). Laimo ligos
pavadinimas kilęs nuo JAV esančio Laimo miestelio (Old Lyme)
pavadinimo.
2.Kaip užsikrečiama Laimo liga?
Laimo ligos sukėlėją žmogui perneša įsisiurbusios erkės. Lietuvoje Laimo ligą
platina iksodinės (ganyklinės) Ixodes ricinus erkės.
Tiek nimfos tiek suaugusios erkės gali užkrėsti žmogų. Kartą užsikrėtusios
borelijomis, erkės išlieka nešiotojomis visą savo gyvenimą. Borelijų infekcijos
šaltiniai – įvairūs gyvūnai, dažniausiai smulkūs žinduoliai, paukščiai. Ta pati
erkė gali būti ir kitų ligų (pvz., erkinio encefalito viruso, babezijos)
pernešėja. Per karvių ir ožkų pieną Laimo ligos sukėlėjai neplinta. Užsikrėtus
borelijomis, nebūtinai susergama Laimo liga, t.y. tuomet gaminasi specifiniai
antikūnai prieš borelijas, tačiau ligos požymių nebūna.
3. Ar Laimo ligos sukėlėjų perdavimas žmogui susijęs su erkės
įsisiurbimo trukme?
Kuo ilgiau erkė išbūna įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad Laimo ligos
sukėlėjai bus perduoti žmogui. Didžiausia rizika užsikrėsti, kai įsisiurbusi
erkė išbūna apie dvi paras (48 val.).
4. Kokie Laimo ligos simptomai?
Inkubacinis periodas – 2-10 dienų (iki 3 sav.). Pasibaigus inkubaciniam
periodui, gali atsirasti ligos simptomai.
Pirmoje (ankstyvoje) ligos stadijoje erkės
įsisiurbimo vietoje atsiranda odos uždegimas, pasireiškiantis žiedo
pavidalo paraudimu (eritema) ryškiais kraštais. Paraudimas dažniausiai
atsiranda praėjus 1- 4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, tačiau kartais odos
paraudimas (eritema) gali atsirasti anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Paraudimo
skersmuo paprastai būna 5 cm. dydžio. Jis periferiškai plečiasi, kraštais
ryškėja, o centras blykšta, todėl paraudimas dar vadinamas migruojančia eritema
(erythema migrans). Eritema yra dažniausia Laimo
ligos klinikinė forma, pasireiškianti 80-90 proc. atvejų. Paraudimo vietoje oda
dažniausiai būna nepatinusi, neskausminga, neniežti. Išskirtinis paraudimo
bruožas yra tas, kad per kelias dienas jis palaipsniui plečiasi periferiškai,
t.y. gali išplisti iki 20 cm dydžio. Penktadaliui žmonių odos paraudimą lydi
karščiavimas iki 38 C, galvos skausmas, silpnumas (į peršalimą panašūs
simptomai). Negydoma infekcija gali plisti į sąnarius, širdį ir nervų sistemą.
Antroji Laimo ligos stadija pasireiškia
praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šioje ligos
stadijoje pasireiškia nervų sistemos (neuroboreliozė), širdies, sąnarių,
odos pažeidimai, kuriems būdingi skirtingi simptomai. Neuroboreliozė gali
pasireikšti nervų uždegimais (neuritais), kaklo, krūtinės ar juosmens -
kryžmens srities uždegiminiais skausmais arba galvos nervų pažeidimo simptomais
bei kartais smegenų ar smegenų dangalų uždegimu. Taip pat ligoniai gali skustis
nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, galvos svaigimu. Vaikams
šioje stadijoje pasireiškia meningitas (smegenų dangalų uždegimas) arba
veidinio nervo parezė.
Sąnarių pažeidimai – tai dar viena Laimo ligos forma. Dažniausiai tai stambiųjų
sąnarių (kelių, alkūnių) uždegimas (vieno ar abiejų). Anksčiausiai pažeidžiamas
sąnarys, esantis šalia erkės įsisiurbimo - pirminio odos pažeidimo. Sąnarys
būna sutinęs, karštas, paraudęs. Sąnario uždegimas gali trukti nuo vienos
savaitės iki kelių mėnesių. Apie pusę metų gali kartotis sąnario uždegimo
atakos, o dešimtadaliui, nesigydant, išsivysto lėtinis artritas (sąnario
uždegimas).
Širdies ir odos pažeidimai šioje boreliozės stadijoje pasitaiko retai.
Vėlyvoje (lėtinėje) Laimo ligos stadijoje
progresuoja nervų sistemos pažeidimai, lėtinis sąnarių uždegimas, lėtinis odos
pažeidimas. Ši stadija diagnozuojama tada, kai nervų, sąnarių ir odos pažeidimų
simptomatika išlieka ilgiau nei 6 mėnesius. Vėlyvosios Laimo ligos prognozė yra
nepalanki. Savaime nepasveikstama. Būtinas gydymas.
5. Kaip diagnozuojama ir gydoma Laimo liga?
Ligai diagnozuoti naudojami laboratoriniai serologiniai ir kiti tyrimai, tačiau
jų interpretacija nėra paprasta. Reikalinga patirtis derinat tyrimų rezultatus
su klinikine ligos simptomatika. Simptomine Laimo liga sergantys asmenys yra
efektyviai gydoma antibiotikais, išskyrus vėlyvąją ligos stadiją, kurios metu
taip pat skiriami antibiotikai ir kiti medikamentai, tačiau visiško išgijimo
gali nepavykti pasiekti, nes Laimo ligos pažeidimai gali būti negrįžtami.
6. Ar persirgus Laimo liga susidaro patvarus imunitetas?
Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti
pakartotinai.
7. Ar galima pasiskiepyti nuo Laimo ligos?
Skiepų nuo Laimo ligos nėra.
8. Kaip apsisaugoti nuo erkių įsisiurbimo ir Laimo ligos užkrato?
• Einant į gamtą (pvz., mišką), rekomenduojama apsivilkti šviesiais drabužiais.
Viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai
priglustų prie riešo. Kelnių klešnės turėtų būti sukištos į kojines arba batų
aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią
kepurę.
• Naudoti erkes atbaidančias medžiagas (repelentus). Einant į gamtą,
repelentais apruošti atviras kūno vietas (veidą, kaklą, rankas). Drabužiams
skirti repelentai neturėtų būti naudojami ant odos (skaitykite
repelento instrukcijas). Vaikams naudoti tik vaikams skirtus
repelentus. Repelentų poveikio trukmė yra skirtinga (skaitykite repelento instrukciją).
• Vengti aukštos žolės ir krūmų. Erkės mėgsta vietas, kur daug krūmų, aukšta
žolė, ant žemės daug lapų. Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir
bendrakeleivius, ar neropoja erkės.
• Nepamirškite grižus iš gamtos, apžiūrėti drabužius ir kūną. Erkės mėgsta
įsisiurbti ten, kur plonesnė, drėgnesnė oda. Visų pirma reikia apžiūrėti už
ausų, pažastis, kirkšnis, bambą, pakinklius, po krūtimis ir visur kitur.
Mažiems vaikams apžiūrėti galvą, kaklą, nes būtent tose vietose vaikams
randamos erkės. Vilkėtus drabužius rekomenduojama pakabinti negyvenamoje
patalpoje arba saulėtoje vietoje.
9. Ką daryti radus įsisiurbusią erkę?
Radus įsisiurbusią erkę, būtina kuo skubiau ją ištraukti. Nes kuo ilgiau erkė
įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad bus perduotas užkratas. Nerekomenduojama
aplink erkę tepti jokiais tepalais, tirpalais, nes sudirginta erkė išskiria
daugiau seilių, kuriuose gali būti ligos sukėlėjų. Traukiant erkę, nereikia jos
spausti. Traukti erkę geriausia su pincetu, kuo arčiau odos, staigiu judesiu.
Ištraukus, dezinfekuoti žaizdelę. Užsirašykite datą, kada ištraukėte erkę.
Tirti, ar ištraukta erkė yra borelijų nešiotoja, yra netikslinga, nes gali būti
taip, jog erkė nespėjo perduoti ligos sukėlėjų žmogui ir neįmanoma nuspėti, ar
infekuotas žmogus susirgs (nes galimos ir besimptomės boreliozės formos).
10. Ar būtina ištraukus erkę kreiptis į šeimos gydytoją?
Nebūtina. Tačiau būtina save stebėti. Mažiausiai mėnesį. Jei šiame tarpsnyje
atsirado odos paraudimas erkės įsisiurbimo vietoje, karščiavimas, skausmai
(galvos, raumenų ir kt.), tuomet būtina kuo skubiau kreiptis į savo šeimos
gydytoją.
Lietuvos gyventojų sergamumo tendencijas užkrečiamomis ligomis galima
rasti ČIA
Informaciją parengė ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus
medikai.
