Saugaus eismo naujienos

„Šiandien jau tikrai retai kada pamatysime du „rimtus vyrus“, sustojus vidurį kelio ir besiaiškinančius santykius, o prieš 30 metų – tai buvo gana dažnas reiškinys“, – sako K. Povilaitis. 

Pasak jo, augančiai kultūrai kelyje įtakos turi ir pasikeitimai vairavimo mokymo procese. 

„Nemažą įtaką turi ir tai, kiek aukštai yra užkelta egzaminų kartelė. Egzaminavimo tvarka keitėsi ne kartą. Vienu metu reikėjo atlikti manevrus su automobiliu aikštelėje, vėliau – to jau nebebuvo reikalaujama ir užtekdavo pavažiuoti kelis šimtus metrų tiesiu keliu, parodyti, kad moki perjungti pavaras, ir vairuotojo teisės tavo. Tačiau tiek mokymo, tiek egzaminų procesas tobulėjo ne tik siekiant išmokyti valdyti automobilį, bet ir tai daryti saugiai, atsakingai bei kultūringai“, – teigia vairavimo ekspertas. 

Taisytinų vietų netrūksta 

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas turi kiek kitokią nuomonę. Jo teigimu, nors situacija keliuose yra nepalyginamai geresnė, nei buvo prieš keliasdešimt metų, spragų ir vietų, kur reikėtų pasitempti Lietuvos vairuotojams, visgi, yra labai nemažai. 

„Jeigu mes matome, kad 70–80 proc. visų šalies vairuotojų viršija greitį ir kasdien yra fiksuojami dešimtys tūkstančių KET pažeidimų, tai apie kokią kultūrą mes galima kalbėti? Kartais mes kultūrą suprantame kaip mandagumo apraišką, t. y., kažką praleisti, sustoti, padėkoti. Išties, eismo kultūra yra kur kas platesnis apibrėžimas, į kurį patenka tiek KET pažeidimai, tiek ir žmonių požiūris į patį vairavimą kaip į procesą. Sutinku, kad šiais laikais vairuotojai tikrai yra mandagesni, tačiau to neužtenka, kad eismas vyktų saugiai ir pagal taisykles“, – teigia A. Pakėnas.

Anot jo, būtent viršijamas greitis yra viena didžiausių Lietuvos vairuotojų problemų, kuri riziką patekti į autoįvykį padidina dešimteriopai. Praėjusiais metais beveik penktadalis kilusių eismo įvykių, kurie pareikalavo žmonių gyvybių, buvo susiję su važiavimu nepasirinkus saugaus greičio arba leistino greičio viršijimu. 

„Greičio viršijimą vairuotojai dažniausiai bando pateisinti siekiu sutaupyti laiko, tačiau ar tikrai dėl noro keliomis minutėmis greičiau pasiekti kelionės tikslą, verta rizikuoti savo ir kitų žmonių gyvybėmis?“, - retoriškai kalusia A. Pakėnas.

Pavojingi manevrai 

Su savo kolega iš dalies sutinka ir K. Povilaitis, kurio teigimu, sukilusios emocijos ne tik pasireiškia nepamatuotu greičio pedalo spaudimu, bet ir kitais, kelyje pavojingais, manevrais. 

Tyrimai rodo, kad vienas iš labiausiai vairuotojus erzinančių elgesių – posūkių nerodymas. Posūkis yra komunikavimo priemonė su kitais eismo dalyviais, kurią naudodami galime tikėtis, praleidimo, pagarbos ir t. t. Tačiau neparodytas posūkis trikdo kitus vairuotojus, dėl to susidaro spūstys, konfliktai, nereikalingai manevruojama, stabdomas eismas.

Ta pati situacija yra ir su vadinamu „užlindimu“. Žinome, kad norint sėkmingai laiku sustoti prieš kliūtį ar šviesoforą, reikia laikytis saugaus atstumo nuo iš priekyje važiuojančio automobilio. Tačiau atsiranda vairuotojų, kurie „jaučia pareigą“ įlįsti į tą tarpą. Tuomet tenka staigiai stabdyti, ir daugelį vairuotojų tai erzina bei, žinoma, iškyla rizika eismo įvykiui“, – aiškina vairavimo ekspertas. 

Konkurencija kelyje 

Kaip teigia K. Povilaitis, konkurencija yra sveikintina darbe, sporte, versle, tačiau tikrai ne kelyje. 

„Žmogaus prigimtinė funkcija yra konkuruoti, būti geriausiam, stipriausiam, greičiausiam ir pan. Tačiau reikia suprasti, kad dalyvavimas eisme yra tas procesas, kuriame visi turi būti lygūs ir bet koks išsišokimas, savęs išaukštinimas, norėjimas pasirodyti gali ne tik sukelti konfliktą, bet ir tapti skaudžios nelaimės priežastimi. 

Visgi, žmonių yra labai įvairių, su jau susiformavusiomis nuostatomis ir įsitikinimais, todėl net jei pagal KET ir esate teisūs, bet matote, kad gali kilti konfliktas – nusišypsokite, palinksėkite galva ir nesivelkite į ginčus. Į pyktį dažniausiai yra atsakoma pykčiu, todėl tik išardę šį neapykantos ratą, parodysite tinkamą pavyzdį kitiems“, – sako K. Povilaitis. 

Bausmės neišvengiamumas 

Kalbinti pašnekovai vieningi: vienas iš pagrindinių būdų auginti vairavimo kultūrą – nebetoleruoti net smulkiausių pažeidimų. 

„Pavyzdžiui, baudų didinimas turi tik laikiną efektą, o vėliau žmonės prie jų pripranta, todėl, manau, kad kur kas geresnį rezultatą duotų ne baudos dydis, o jos neišvengiamumas. Jei vieną dieną žmogus pastatys automobilį per dvi neįgaliųjų vietas, kitą – jau lenks per ištisinę liniją, važiuos per raudoną šviesoforo signalą, nepraleis pėsčiųjų ir t. t. Tad baudų neišvengiamumas ir nepakantumas kelių eismo taisyklių pažeidėjams iš mūsų visuomenės turėtų būti kur kas didesnis“, – sako K. Povilaitis.

„Jei žmogus visą savo gyvenimą važinėjo automobiliu, nebaudžiamas darė pažeidimus, o vieną dieną įkliuvo, tai jis nesupranta savo klaidos. Jam atrodo, kad čia viskas gerai, nes jis daugelį metų jau net nebesąmoningai tai darė ir nebuvo jokių problemų, o dar gresia teisių atėmimas. Tai reiškia, kad mūsų visuomenei vis dar yra toleruojami pažeidėjai ir yra per silpnai išvystytas bausmės neišvengiamumo principas“, – teigia A. Pakėnas. 

Todėl, jo teigimu, gerinant vairavimo kultūrą ir toleranciją keliuose, didžiausias viltis būtina dėti į jaunąją vairuotojų kartą. 

„Visa eismo kultūra transformuojasi kartomis. Dabar tikrai matau puikų, atsakingą jaunimą, kurie supranta, kas yra pagarba ir saugumas kelyje“, – sako vairavimo instruktorius.

Portalo Delfi.lt Informacija