Projektų ir renginių skyrius,
renginių poskyris

 
 

Sveikatos ugdymo naujienos

Europos veiksmų plane karantino dėl koronaviruso infekcijos švelninimo gairės

Įkelta 2020-04-16

Balandžio 15 d. Europos Komisija (EK) pateikė Europos veiksmų planą, kuriuo siekiama palaipsniui atšaukti viruso valdymo priemones, kurių imtasi dėl koronaviruso protrūkio.

"Nors vis dar kovojame su viruso plitimu, būtinos nepaprastosios priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės ir ES, yra veiksmingos. Jos padėjo sulėtinti viruso plitimą ir išgelbėjo tūkstančius gyvybių. Tačiau šios priemonės ir su jomis susijęs netikrumas turi labai didelį neigiamą poveikį asmenims, visuomenei ir ekonomikai, todėl negali trukti neribotą laiką", - rašoma EK pranešime spaudai.

EK pranešime pabrežiama, kad nors Europos veiksmų plane atsižvelgiama į kiekvienos šalies ypatumus, jame nustatomi šie pagrindiniai principai:

I. Svarbiausia – tinkamas laikas. Priimant sprendimą, jog atėjo laikas pradėti švelninti ribojamąsias priemones, turėtų būti atsižvelgiama į toliau nurodytus kriterijus:
1. epidemiologinius kriterijus, rodančius, kad ilguoju laikotarpiu ligos plitimas stipriai sumažėjo ir stabilizavosi;
2. sveikatos priežiūros sistemos pajėgumų pakankamumą, pvz., įvertinant intensyviosios terapijos skyrių užimtumo lygį ir sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių bei medicinos priemonių atsargas;
3. stebėsenos pajėgumų pakankamumą, įskaitant didelio masto testavimo pajėgumus, kad būtų greitai nustatyti ir izoliuoti užsikrėtę asmenys, taip pat stebėjimo ir sekimo pajėgumus.
 
II. Mums reikalinga Europos masto strategija. Nors viruso plitimo valdymo priemonių atšaukimo laikas ir tvarka valstybėse narėse yra nevienodi, mums reikia bendros sistemos, kuri remtųsi šiais elementais:
4. būtų grindžiama mokslinėmis išvadomis ir ją taikant daugiausia dėmesio būtų skiriama visuomenės sveikatai, kartu pripažįstant, kad atšaukiant ribojamąsias priemones reikia užtikrinti naudos visuomenės sveikatai ir socialinio bei ekonominio poveikio pusiausvyrą.
4. apimtų valstybių narių tarpusavyje koordinuojamus veiksmus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio. Tai bendro Europos intereso klausimas.
5. būtų grindžiama pagarba ir solidarumu.Tai ypač svarbu tiek sveikatos, tiek socialiniams ir ekonominiams aspektams. Kiekviena valstybė narė turėtų bent laiku pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie numatomą priemonių atšaukimą ir atsižvelgti į jų nuomonę.
 
III. Siekiant palaipsniui atšaukti ribojamąsias priemones, reikia imtis papildomų priemonių:
6. rinkti suderintus duomenis ir sukurti patikimą pranešimo ir sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo sistemą, be kita ko, taikant skaitmenines priemones, kuriomis būtų visapusiškai paisoma duomenų privatumo;
7. didinti testavimo pajėgumus ir suderinti testavimo metodikas. Komisija, konsultuodamasi su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, priėmė gaires dėl įvairių koronaviruso diagnostikos testų ir jų veiksmingumo;
8. stiprinti nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų pajėgumą ir atsparumą, visų pirma siekiant spręsti užsikrėtusių asmenų skaičiaus didėjimo problemą, kuri, kaip prognozuojama, kils atšaukus ribojamąsias priemones;
9. toliau gerinti aprūpinimą medicininėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
10. kurti saugius ir veiksmingus gydymo metodus ir vaistus, taip pat vakciną, kuri sustabdytų koronavirusą, ir paspartinti jos pateikimo rinkai procedūrą.
 
TOLESNI VEIKSMAI

EK veiksmų plane išdėstytos konkrečios rekomendacijos, į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti planuodamos atšaukti viruso plitimo valdymo priemones:
  • Veiksmų turėtų būti imamasi palaipsniui. Priemonės turėtų būti atšaukiamos etapais, tarp skirtingų etapų paliekant pakankamai laiko poveikiui įvertinti.
  • Vietoj visuotinių priemonių palaipsniui turėtų būti imamasi tikslinių priemonių. Pavyzdžiui, ilgesnį laiką saugoti pažeidžiamiausias grupes; sudaryti palankesnes sąlygas palaipsniui atnaujinti būtiniausią ekonominę veiklą; intensyvinti reguliarų transporto mazgų, parduotuvių ir darbo vietų valymą ir dezinfekavimą; visuotinę nepaprastąją padėtį pakeisti tiksliniais vyriausybių intervenciniais veiksmais, kuriais siekiama užtikrinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę.
  • Vidaus sienų kontrolė turėtų būti atšaukta koordinuotai. Pasienio regionų epidemiologinei padėčiai pasiekus ganėtinai panašų lygį, turėtų būti atšaukti kelionių apribojimai ir sienų kontrolė. Antruoju etapu, įvertinus viruso plitimo mastą už ES ribų, turėtų būti atvertos išorės sienos.
  • Ekonominė veikla turėtų būti atnaujinama palaipsniui. Galima įgyvendinti keletą modelių, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į darbo vietų tinkamumą nuotoliniam darbui, ekonominę svarbą, darbuotojų kaitą ir pan. Visi gyventojai neturėtų grįžti į darbo vietas tuo pačiu metu.
  • Žmonių susibūrimų draudimas turėtų būti atšaukiamas pamažu, atsižvelgiant į ypatumus, kuriais pasižymi skirtingų kategorijų veikla, pavyzdžiui:
  1. mokyklų ir universitetų veikla;
  2. komercinė veikla (mažmeninė prekyba), numatant galimybę taikyti diferencijuotas priemones;
  3. socialinė veikla (restoranų, kavinių veikla), numatant galimybę taikyti diferencijuotas priemones;
  4. masiniai susibūrimai.
  • Turėtų būti stiprinamos pastangos užkirsti kelią virusui plisti, rengiant informavimo kampanijas, kuriomis siekiama skatinti gyventojus toliau taikyti griežtas higienos priemones ir laikytis socialinių kontaktų ribojimo.
  • Turėtų būti nuolat vykdoma veiksmų stebėsena ir pasirengta prireikus iš naujo įvesti griežtesnes viruso plitimo valdymo priemones.
" Laipsniškai atšaukiant izoliacijos priemones, reikia strategiškai planuoti atsigavimą, ekonomikos gaivinimą ir grįžimą į tvaraus augimo kelią", - rašoma EK išplatintame pranešime spaudai.
 
Pilną Europos veiksmų plano tekstą galima rasti čia

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) informacija
Nuotraukos