Projektų ir renginių skyrius,
renginių poskyris

 
 

Sveikatos ugdymo naujienos

Kūrybingai ir išradingai paminėkime Judėjimo sveikatos labui dieną

Įkelta 2020-05-11

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad gegužės 10 d. visame pasaulyje minima tarptautinė Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimą dar 2000 m. inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o nuo 2003 m. gegužės 10 d. įvairaus pobūdžio minėjimai organizuojami daugumoje pasaulio valstybių. Šios iniciatyvos įsteigimas buvo gerai moksliškai pagrįstas PSO ataskaitos išvadomis, kuriose buvo aiškiai įvardintos pagrindinės rizikos, sukeliančios didžiulį sergamumą bei mirtingumą nuo lėtinių neinfekcinių ligų (toliau – LNL) [1]. Ataskaitos išvadose nurodoma, kad svarbiausios šių ligų plitimo priežastys yra nesveika mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas. Fizinis pasyvumas pagal reikšmę yra ketvirta iš svarbiausių mirties priežasčių visame pasaulyje [2].

Jau 2001 m. LNL visame pasaulyje sudarė beveik 60 proc. iš apytiksliai 56 mln. mirčių kasmet ir net 47 proc. pasaulinės sergamumo naštos. Todėl atsižvelgiant į šiuos grėsmingus skaičius ir prognozuojamą būsimą šios ligų grupės naštos augimą, prevencija ypač svarbi pasaulinei visuomenės sveikatai [3]. Maždaug 6−10 % visų mirčių nuo LNL visame pasaulyje įvyksta būtent dėl mažo fizinio aktyvumo [4].

Todėl kasmet per tarptautinę Judėjimo sveikatos labui dieną PSO valstybės narės raginamos visokeriopai skatinti fizinę veiklą nacionaliniu lygiu. Tačiau šie metai yra ypač sudėtingi dėl COVID-19 pandemijos. Ši diena suteikia galimybę sugeneruoti ir naujai, kūrybingai pateikti visuomenei informaciją apie išskirtinę fizinio aktyvumo naudą LNL prevencijai. Kiekviena atskira valstybė narė turi planuoti ir organizuoti veiklas, pasitelkdama socialinę mobilizaciją, žiniasklaidos kampanijas ir kitas prieinamas priemones.

Šios dienos iniciatyvos turi keturis pagrindinius tikslus:
  • didinti visuomenės informuotumą apie fizinio aktyvumo naudą LNL prevencijai;
  • panaudoti kitų valstybių gerąją patirtį akcentuojant neabejotiną fizinio aktyvumo naudą;
  • didinti gyventojų fizinį aktyvumą visose galimose srityse (laisvalaikio, transporto, namų ir ūkio) ir vietose (namie, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, pamiškėse, sodybose ir kt.). Žinoma, dabartiniu momentu visų svarbiausia griežtai laikytis būtinų pandemijai stabdyti priemonių: karantino ir izoliacijos, socialinės distancijos, išskirtinės asmens higienos, čiaudėjimo ir kosėjimo reikalavimų, asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo visose viešose vietose, koreguoti socialinius tarpusavio bendravimo įpročius (ar net iš esmės juos keisti) bei normas, kol nėra sukurta kitų efektyvių ir visuotinai prieinamų kovos su virusu priemonių [5, 6, 7, 10].
  • skatinti sveikai palankų elgesį ir gyvenimo būdą bei per sportą ir fizinę veiklą spręsti kitus su sveikata susijusius klausimus. Pavyzdžiui, mažinti rūkymo paplitimą, diegti sveiką mitybą, aktyviai mažinti smurtą, stresą ir socialinę izoliaciją.

Kaip neseniai pasakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas: „Šiuo sunkiu metu svarbu ir toliau rūpintis savo fizine bei psichine sveikata. Tai visiems bus naudinga ilgalaikėje perspektyvoje ir net padės kovoti su COVID-19, jei juo užsikrėsite“.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pateikia keletą paprastų, praktiškai naudingų patarimų, kaip galėtumėte užsiimti sveika fizine veikla būdami namie, sodyboje ar kur kitur, kol gyvenimą apriboja privalomas karantinas:

1. Eikite aktyviai pasivaikščioti (su šiaurietiškomis lazdomis ar be jų), pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu, paspirtuku ar riedlente, žaisti aktyvių žaidimų – paspardyti kamuolį, pamėtyti į krepšį, pažaisti badmintoną ar lauko tenisą ir pan., pašokinėti per šokdynę ar specialias šokinėjimo virves ar tiesiog truputį pasimankštinti ant lauko treniruoklių arba be jų ir tiesiog giliai pakvėpuoti lauke, žinoma, jei tai jau leidžia griežtos karantino sąlygos. Tačiau nepamirškite, kad privalu laikytis būtino ne mažiau kaip 2 m atstumo tarp žmonių ir nesirinkti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimas. Kartu galite išsivesti savo augintinį, jeigu tokį turite, suteikite džiaugsmo ir jam. Atminkite, kad užsikrėsti oro lašeliniu būdu būnant lauke (kur gera, natūrali oro cirkuliacija) rizika yra daug kartų mažesnė nei būnant patalpoje, ypač kai žmogus kosti, čiaudi ar tiesiog garsiai kalba [9, 10].

2. Jei dirbate namie ar leidžiate laiką žiūrėdami televizorių ar kompiuterį, būtinai padarykite pertraukas tempimo pratimams ar tiesiog pasirąžykite. Svarbu, kad ilgai pasyviai nesėdėtumėte, nes su laiku tai gali neigiamai atsiliepti jūsų sveikatai. Atsistokite ir keletą minučių pabūkite išsitiesę ar pasimankštinkite, užsiimkite aktyvia namų ruoša (skalbimu, drėgnu dulkių valymu, langų valymu, siurbliavimu, dažnai naudojamų paviršių dezinfekavimu ir pan.). Tai ne tik fizinis aktyvumas, bet ir dabar taip būtina gyvenamosios aplinkos priežiūra. Ilgai sėdint, rekomenduojama nedideles judrias pertraukas daryti bent kas 60 minučių.

3. Jeigu mėgstate mankštintis savarankiškai, išbandykite internetinius vaizdo įrašus su įvairiomis mankštomis. „YouTube“ yra puiki vieta ieškoti nemokamų patarimų ir pratimų, kuriuos galite atlikti būdami namuose. O vaikams yra skirta populiari ir nemokama svetainė (platforma), kupina įvairiausių linksmų būdų, galinčių namuose uždarytus vaikus sudominti fiziniu aktyvumu. Be to, nepamirškime, kad vaikai labai noriai mankštinasi su kitais šeimos nariais ir tokiu būdu lengviau formuojasi jų naudingi sveikatai įpročiai.

4. Išbandykite populiarią jogą. Yra daugybė gerokai supaprastintų, modifikuotų internetinių jogos variantų, kuriuos galite išbandyti (žinoma, su tam tikru atsargumu) ir savo namuose. Daug įvairių modifikuotų jogos praktikų ir originalių asanų (sudėtingi fiziniai pratimai ar kūno padėtys, tiksliai derinami su kvėpavimu) ar ypatingų kvėpavimo pratimų (Pranajama) yra naudojama kalanetikoje, pilatese, sportinėje gimnastikoje, kai kuriose modernaus šokio mokyklose ar net kineziterapijoje. Dalis asanų sėkmingai naudojamos lankstumo, pusiausvyros ir kvėpavimo mankštose. Mokslo įrodyta, kad joga pagerina nuotaiką, sumažina stresą ir nerimą bei skatina pasitikėti savimi. O tai ypač aktualu šiuo sudėtingu laiku.

5. Galite naudoti kūno mankštinimo programas ir savo išmaniajame telefone. Tikriausiai ten yra daugybė įvairių treniruočių programų – tiek visiškai nemokamų, tiek iš dalies mokamų: nuo jėgos treniruočių iki aerobikos, jogos, pilateso, raumenų tempimo pratimų ir dar daugiau. Kad mankštintis būtų lengviau ir linksmiau, sportuodami klausykitės mėgstamos muzikos. Gerai būtų, kad ji atitiktų jūsų mankštinimosi stilių bei tempą. Tinkamai parinkta muzika sukuria reikiamą nuotaiką, skatina judėti atitinkamu ritmu ir pasiekiami geresni rezultatai.

6. Dar viena labai sena ir puiki fizinė veikla yra šokis. Tiesiog įsijunkite mėgstamą muziką ir šokite. Tai galite daryti vieni arba su savo šeimos nariais, arba net su daugiabučio kaimynais balkonuose ar lauke, kaip tai buvo daroma Italijoje ir Ispanijoje. Vaikai gali puikiai prisijungti prie šios veiklos ar net patys ją inicijuoti!

7. Atlikite (jeigu jau leidžia karantino sąlygos) įvairius darbus sode, darže, sklype, gėlyne ar vejoje. Pavasaris atėjo, o atėjus šiltesniems ir drėgnesniems orams auga augalai, nuostabiai žydi gėlės ir medžiai. Tad vykite šalin liūdnas mintis ir nerimą, darbuokitės gamtoje: nugrėbkite kas liko iš praeito rudens ir žiemos, purenkite dirvą, išravėkite piktžoles, įterpkite trąšas, sodinkite ir sėkite jums patinkančius augalus (gal net valgomus) ir gėles, laistykite juos. Vėliau bus smagu pamatyti savo darbo rezultatus.

8. Pavasarį tinkamas metas valyti namus, palėpes, rūsius, balkonus ir pan. Žiema pasibaigė, ilgesnės ir šiltesnės tapo dienos, kai galima energingai valyti, tvarkyti, rūšiuoti, kuopti, remontuoti ir t. t. Visi šie darbai yra puikus fizinis aktyvumas, kuris padeda išvalyti aplinką nuo šiukšlių, purvo, dulkių ir net galimų ligų sukėlėjų. Tai dvigubai naudinga.

9. Kai savarankiškai mankštinatės namie, būkite kūrybingi ir naudokite jau turimus namų apyvokos daiktus fiziniam aktyvumui arba pasiskolinkite sporto inventoriaus iš kaimynų. Tačiau pandemijos metu tuos įrankius teks gerai apdoroti dezinfekciniu skysčiu, nes ant plieno ir plastiko paviršių virusas gyvybingas gali išlikti iki 3 parų! [8, 9] Jeigu neturite gimnastikos kilimėlio (kalanetikai, pilatesui, jogai, raumenų tempimo pratimams ir kt.), jį galima pasidaryti iš apkloto lovai, antklodės ar miegmaišio. Jeigu namuose turite didelį pripučiamą kamuolį jis tiks įvairiems pusiausvyros, laikysenos ir jėgos pratimams (kamuolį rinkitės pagal ūgį); jeigu turite elastinės gumos, ji tiks rankų, kojų, liemens jėgai ir ištvermei treniruoti, o gimnastikos lankas − liemens raumenims ir grakščiai talijai formuoti ir t. t. Nedidelis, bet tvirtas suoliukas, tvirta taburetė ar kėdė su atrama taps puikiomis pagalbinėmis priemonėmis įvairiems mankštos pratimams atlikti. Nusprendėte užsiimti jėgos treniruotėmis? Tą daryti galima ir namuose, visai nebūtina brangi papildoma įranga (pavyzdžiui, jėgos treniruokliai). Atsispaudimai iš įvairių padėčių, prisitraukimai, atsispaudimai nuo kėdės, pritūpimai (ant dviejų ar vienos kojos) ir kiti su kūno svoriu atliekami pratimai gali sėkmingai padidinti jūsų raumenų jėgą. Naudokite dideles skardines ar butelius su mineraliniu vandeniu kaip papildomus svorius. Tad būkite kūrybingi!

10. Šiuo sunkiu periodu puiki fizinė veikla gali būti savanorystė arba tiesiog geranoriška pagalba visiems, kam jos reikia: senesniems, silpnesniems ar stokojantiems. Padėkite jiems, nueikite į parduotuvę ar į vaistinę ir supirkite ko reikia, išveskite jų augintinį pasivaikščioti, apšluokite kiemą ar laiptinę, išneškite šiukšles, sukaskite gėlyną ar lysvę ir t. t. Sunkiu ir sudėtingu metu pagalba silpniems bei ligotiems yra puikus fizinis darbas.


Pagal užsienio literatūrą informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos specialistas Remigijus Zumeras


Literatūra:

  1. Pasaulio sveikatos organizacijos interneto svetainė. 
  2. Kohl H. W., Craig C. L., Lambert E. V., Inoue Sh., Alkandari J. R., Leetongin G., Kahlmeier S. The pandemic of physical inactivity: global action for public healthLancet, 2012, 380 (9838), p. 294–305.
  3. World Health Organization (WHO) Global Strategy on Diet, Physical Activity and Health. 2004.
  4. Lee I-Min., Shiroma E. J., Lobelo F., Puska P., Blair S. N., Katzmarzyk P. T. for the Lancet Physical Activity Series Working Group. Effect of physical inactivity on major non-communicable diseases worldwide: an analysis of burden of disease and life expectancy. The Lancet, 2012, 380 (9838), p. 219 – 229.
  5. Brown A., Horton R. A planetary health perspective on COVID-19: a call for papers. The Lancet, 2020, vol. 395
  6. Prem K., Liu Y., Russell T. W., Kucharski A. J., Eggo R. M. et al. The effect of control strategies to reduce social mixing on outcomes of the COVID-19 epidemic in Wuhan, China: a modelling study. The Lancet, 2020. 
  7. Cowling B. J., Ali S. T., Ng T W. Y., Tsang T. K., Li J. C. M., Fong M. W. et al. Impact assessment of non-pharmaceutical interventions against coronavirus disease 2019 and influenza in Hong Kong: an observational study. The Lancet, 2020
  8. Pasaulio sveikatos organizacijos oficiali svetainė atsakymai apie COVID-19
  9. Van Doremalen N., Bushmaker T., Morris D. H., Holbrook M. G., Gamble A., Williamson B. N. et al. Aerosol and Surface Stability of SARS-CoV-2 as Compared with SARS-CoV-1. New England Journal of Medicine, 2020. 
  10. Asadi S., Wexler A. S., Cappa C. D. et al. Aerosol emission and superemission during human speech increase with voice loudness. Sci Rep, 2019, 9, 2348
  11. Teasdale E., Santer M., Geraghty A. W., Little P., Yardley LPublic perceptions of non-pharmaceutical interventions for reducing transmission of respiratory infection: systematic review and synthesis of qualitative studiesBMC Public Health, 2014, 14, 589. 
Nuotraukos