Sveikatos ir saugos ugdymo skyrius

 
 

Sveikatos ugdymo naujienos

Atkreipkime dėmesį į cukrinio diabeto ženklus – atlikime testą

Įkelta 2022-11-14

Nustatyta, kad cukrinis diabetas paveikia vieną iš dešimties žmonių. Vadinasi, mūsų šalyje turėtų būti apie 280 tūkst. diabetu sergančių arba prediabetinės būklės žmonių. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje pirmojo ar antrojo tipo diabetas yra diagnozuotas daugiau nei 149 tūkst. žmonių, t. y. beveik perpus mažesniam skaičiui, nei, tikėtina, yra sergančių šia liga, žmonių. Suprasti, kokie yra diabeto rizikos veiksniai, – pirmas žingsnis atpažinti ir laiku suvaldyti ligą.

Lapkričio 14-ąją yra minima Pasaulinė diabeto diena. Būtent šią dieną yra gimęs Frederick’as Banting’as, kuris kartu su Charles’u Best’u 1922 metais pirmą kartą panaudojo insuliną ir išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį vaiką. Šiemet minimas šios ypatingos datos – pirmojo efektyvaus insulino panaudojimo gydymui – 100 metų jubiliejus. Šis pasiekimas mokslui yra toks svarbus, kad 1923 metais mokslininkams už tai buvo įteikta Nobelio premija. Būtent šių mokslininkų atrastas būdas, kaip išgryninti insuliną, anksčiau nepagydomą ligą šiuo metu leidžia kontroliuoti taip, kad sergantys asmenys galėtų gyventi visavertį gyvenimą.

Cukrinis diabetas pagal išsivystymo mechanizmą skiriamas į 2 tipus:

I tipo diabetą sukelia imuninė sistema, kai organizmo apsauginės sistemos atpažįsta insuliną gaminančias ląsteles kaip svetimkūnį, dėl to organizme visai neišskiriamas insulinas arba jo pagaminama labai mažai. Tikslios pirmojo tipo diabeto priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad jo atsiradimui įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai. Pirmojo tipo diabetu serga maždaug 10 proc. visų diabetu sergančių ligonių, o jo prevencija kol kas nėra aiški.

II tipo diabetas yra kur kas dažnesnis, juo serga 90 proc. diabetu sergančių asmenų. Antrojo tipo diabetas pasireiškia atsparumu insulinui, kai žmogaus organizmo ląstelės nepakankamai reaguoja į kraujyje cirkuliuojantį insuliną. Dėl šios priežasties kraujyje išlieka aukšta gliukozės koncentracija, o siekiant ją sumažinti kasoje toliau gaminamas insulinas. Toks uždaras ciklas kai kuriems žmonėms gali išsekinti kasą, dėl to ilgainiui sumažėja insulino gamyba, o gliukozės koncentracija išlieka aukšta (pasireiškia hiperglikemija). Antrojo tipo diabetas yra diagnozuojamas daugiausia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau dėl sparčiai didėjančių nutukimo, fizinio pasyvumo ir sveikatai nepalankios mitybos rodiklių jis vis dažniau nustatomas ir vaikams, paaugliams bei jauno amžiaus suaugusiesiems.

Cukrinis diabetas dar vadinamas civilizacijos liga, kurią lemia paveldimumas, amžius, antsvoris ir nutukimas, sveikatai nepalanki mityba, fizinis pasyvumas, aukštas kraujo spaudimas, gestacinis diabetas, prasta mityba nėštumo metu.

Į ką vertėtų atkreipti dėmesį? Galimo diabeto požymiai:

  • burnos sausumas ir troškulys,
  • dažnas šlapinimasis,
  • energijos stoka ir nuolatinis nuovargis,
  • lėtai gyjančios žaizdos,
  • dažnos odos infekcijos,
  • suprastėjusi rega,
  • rankų ar kojų dilgčiojimas ar tirpimas.

Norintys įsivertinti riziką susirgti cukriniu diabetu gali atlikti Tarptautinės diabeto federacijos parengtą testą: https://www.idf.org/type-2-diabetes-risk-assessment/.

Vienas iš pagrindinių antrojo tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnių – nutukimas, tad norint išvengti šio tipo diabeto ar jį suvaldyti specialistai rekomenduoja:

  • Subalansuoti mitybą. Svarbu apskaičiuoti ir tinkamai paskirstyti paros energijos poreikį. Angliavandeniai turėtų sudaryti apie 50 proc., baltymai – 20 proc., riebalai – 30 proc. paros raciono. Pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc., pietūs – 35 proc., vakarienė – 20 proc. paros kalorijų. Tarp pagrindinių valgymų galima užkąsti, bet užkandžiai turi sudaryti tik 5–10 proc. paros kalorijų. Labai svarbu vienu kartu nepersivalgyti – tą padaryti padeda dėmesio sukoncentravimas į valgymą, todėl reikėtų vengti valgyti darbo metu, naudojantis telefonu ar žiūrint televizorių. Taip pat verta nepamiršti, kad nuo 30 metų žmogaus medžiagų apykaita ima lėtėti, todėl būtina arba sumažinti maisto suvartojimą, arba padidinti fizinį aktyvumą.
  • Laikytis darbo ir poilsio režimo.
  • Būti fiziškai aktyviems. Reikėtų bent 2–3 kartus per savaitę vaikščioti (nueiti 10 000 žingsnių per dieną), bėgioti, plaukioti, bent 150 minučių per savaitę atlikti aerobinio fizinio krūvio pratimus.

Svarbiausias sveikatos priežiūros įstaigų uždavinys yra pirminė ligų prevencija, t. y. siekis išvengti cukrinio diabeto išsivystymo. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai skiria dėmesį cukrinio diabeto prevencijai, todėl siūlome dalyvauti savo savivaldybių visuomenės sveikatos biurų įgyvendinamoje programoje, skirtoje širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto prevencijai. Informacijos apie konkrečius renginius ieškokite savo savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje.

Apie savo sveikatos būklę derėtų pasikonsultuoti ir su šeimos gydytoju. Paminėtina tai, kad vykdant neinfekcinių ligų profilaktiką yra atliekami periodiniai gyventojų sveikatos tikrinimai. Jie apibrėžti Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 6 priede. Jame numatyta, kad gliukozės kiekio kraujyje nustatymas nemokamai turėtų būti atliekamas vieną kartą per dvejus metus asmenims, kuriems yra iki 65 metų, o vyresniems nei 65 metų – kas vienerius metus. Tai vienas pirmųjų rodiklių, galinčių padėti identifikuoti cukrinį diabetą.


Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Nuotraukos
 
 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Sveikatos ir saugos ugdymo skyrius. Tel.: (8 5) 2766775, Žirmūnų g. 1B, LT 09101 Vilnius